Požiūriai

Aš bijau, aš kratausi tos minties, aš susitaikysiu, aš lauksiu, tik ne dabar. Pirma reikia išmokti vaikščioti prieš pradedant bėgioti.
Jis tyli, bet šypsosi, laabaai šypsosi.Daug labiau nei turėtų.  Jo akys žiba vien nuo minties. Jis nenori laukti, tik man to nesako.

Išvada: labai gera matyti jį besišypsantį.  Argi ne aviantiūra sakyti ,,Hop!" neperšokus duobės?

858 dienos kartu

Labai keisti jausmai užplūsta oro uoste. Iš veinos pusės norisi mesti viską ir sakyti - NIEKUR NEVAŽIUOJU, pasilieku čia, su tavimi, o iš kitos pusės supranti, kad taip abiems geriau. Atstumas niekad nebuvo mums problema, esam įsikibę vienas kito visasi įmanomais būdais, meilė ne silpnėja, o tik stiprėja. Kai guli ant Jo krūtinės ir galvoji, kada nieko, nieko nieko nieko daugiau gyvenime nenorėsi labiau nei būti su Juo, būti Jo vaikų motina, būti Jo žmona/meilužė ar vergė, bet kuo. Kai matai kaip godžiai jis tave valgo akimis, spaudinėja sutikęs, uosto tavo kvapą ir tuo pat metu Jo oda šiurpsta.. Ar galima daugiau ko nors norėti? Aš suprantu tuos, kurie žudosi ,, iš meilės" . Suprantu tuos, kurie sako ,, visų pirma reikia mylėti, o tik paskui gali numirti". Dėl tokios meilės ir antgamtiškos jėgos aš ir galėčiau taip padaryti. Tai net nebeatrodo taip pamišėliška. Kartais aš tikrai savęs klausiu, ir už ką gi man taip pasiseskė? Nesu kuo įpatinga, matau pasaulį taip kaip ir daugelis, nesutariu su dažnu kolektyvų, gal kiek skiraisi alkoholio ir tabako vartojimo suvokimas nuo įprastinių ,, jaunuolių" bet tik tiek. Aš nežinau ką jis mato manyje, iš pradžių bandžiau ieškoti atsakymų, tačiau jis jų man nedavė. Na bent jau tokių, kurie mane tenkintų. Tad tik nusišypso ir leidžia suprasti, kad pats nežino. Gal ir gerai? Kol prie oro uosto vartų galiu jį apkabinti ir nubučiuoti, kol ašaros nekrenta išsiskyrus, kol jaučiuosi saugi net būdama ir toli, kol užmerkus akis matau tik jo vienintelio veidą ir kol jo prisilietimas veda iš proto - viskas yra gerai.

EX

Kas čia per rytas?

Atsikeliu, spanavau R. Nieko kito Budapešte ir nesapnuoja, na ką gi, liko.. 3 svaaites iki kol pamatysiu. Greitai praeis, juolab kai pagalvoji, kad mėnesis aš jau čia.. tai išvis..Įsijungiu fb. Ir prasidėjo ex bendravimo įpatumai.. wtf? Parūpau. E, M, E - 3 buvę pradėjo domėtis mano gyvenimo įpatumais, kada grįšu ir pan. Nežinau ar džiaugtis bendravimu, ar įžvelgti piktus kėslus?

intro

Nežinau ar kada rašiau apie tai, bet apart intelektualių knygų ir filmų aš labai myliu ir tą paprastą popsą - Dear John , twilight saga filmus. Tikrai. Nors jie kritikos sulaukia daug, bet aš vis galvoju, ką juose matau, Mna šitie filmai nepabosta. Ir nesenai atradau tą aukso viduriuką, kuris man ir paaiškina, ko jie mane taip traukia.
Jie kalba apie meilę. O man kaip apsilaižiusiai romantikei tai pats tas. Kalba apie tokią idelaistišką meilę, ir santykius apie kokius aš galvoju.. ir tiesa pasakius bandau tai įgyvendinti. Manau, akd kažką labai panašus ir turiu, aukos dėl vienas kito, dėjimas daugtaškį po riebaus taško.. Meilė, jo, tikai ji nenugalima ir toooookia stipri, kad net ašarą nubraukt iš nuoširdumo galiu. Žinoma, ne tiek dramatiška ir verkšlenimo ne tiek, bet.. vis tik spėju, kad lygiuojuos nors ir netiesiogiai į popsinių filmų siužetus.  Kaži ar tai blogai.. Viliuosi, kad tinkamų vertybių pritaikymas sau iš bet kokio šaltinio yra teigiamas dalykas.
O aplink mane visi vis nutraukinėja santykius, vieni kaltina save, o kiti nemato savo trigrašio ir kaltina kitus, vieni bando pabėgti, kiti kalba apie šokimą nuo tilto. O dar ta kelionė į Budapšetą.. Kažkoks durdomas.Nei pati susikautp ties savo problemom galiu, nei kitiesm atsiduoti galiu.
Nemalonus šeštadienis.
P.s. taip, žiūrėsiu Dear John ir prieš miegant apkabinus savo vyrą uostysiu jo plaukus. Dievas mato, jis man brangiau už viską.

Budapešt

Liko savaitė iki išvykimo. Išvykimas man visai nerūpi, labiau rūpi tai, kad atsisveikinu su Juo ilgesniam laikui.
Yra buve mėnesis kai nesimatėm, bet ne 6..
Stengiausi visaip kaip galėjau, kad tik ir vėl gaučiau stipendijas ir galėčiau atsimesti jas kas mėnesinėm kelionėm namo, tačiau.. Liko tik savaitė.
Ir kaip dabar elgtis? Kaip mūsų laiką paversti tokiu auksiniu ?
Mąsčiau apie tiesiog gulėjimą ir žiūrėjimą į jį, kol akys nusprogs. Bet kvailai tiek aš tiek jis pasijautėm..
Bandžiau miegoti nepatogiai, bet prilipus prie jo. Baigėsi neišsimiegojimu abiems.
Tikėjaus, kad nėjimas niekur ir viso laiko praleidimas su juo, kiek tai yra įmanoma, padės ir panaikins visus neaiškius jausmus.Bet kuo daugiau būinu su juo.. tuo labiau suprantu, kaip niekur nenoriu važiuoti! Nenoriu nenoriu nenoriu. Nenoriu jokio erasmuso, nieko. Noriu tik jo. Visada noriu tik jo.
Ir ką dabar daryti.
Spėju, kad mylėti.
Ir tikėtis, kad tai bus abiems bus į naudą.

Brolis pagaliau vyras.

Dalai Lama

Pašeirinsiu, labai patiko.

1. Kad gyventume laimingi, mums nereikia didesnio kiekio pinigų, mums nereikia daugiau šlovės, mums nereikia tobulo kūno ir netgi idealaus partnerio. Tiesiog dabar pat, šią akimirką mes turime protą, kurio visiškai pakanka, kad pasiektume absoliučios laimės būseną.

2. Vieni žmonės stori, kiti ploni. Kai kurie labai gražūs ar labai protingi. Bet jei užfiksuotume visus tuos žmones rentgeno aparatu, pamatytume tik eilę vienodų skeletų su tuščiomis akiduobėmis.

3. Mano požiūris į religiją paprastas: nėra būtinybės statyti didingas bažnyčias, taip pat nėra jokio reikalo kurti sudėtingas filosofijas. Širdis – štai mūsų bažnyčia, gerumas – štai mūsų filosofija.

4. Jei problemą galima išspręsti, vadinasi, nėra jokio reikalo dėl jos jaudintis. Jei problema neišsprendžiama, jaudintis dėl jos beprasmiška.

5. Kartais tylėjimas yra pats geriausias atsakymas.

6. Būkite geri, jei tai įmanoma. O tai įmanoma visada.

7. Padėkite kitiems, jei tai įmanoma. O jei neįmanoma, bent jau nekenkite.

8. Kiekvienas žmogus širdyje nešiojasi viltį. Jei kartais ji žlunga, tai jokiu būdu nereiškia, kad žlugo viskas.

9. Beprasmiška tikėtis šypsenos iš kitų tokiam žmogui, kuris pats nesišypso.

10. Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė: „Tai žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs."

11. Mes iš tiesų nugalime savo priešus tada, kai paverčiame juos draugais.

12. Žmonės buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o daiktai buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus.

13. Prisiminkite, kad negauti to, ko norisi, kartais yra laimė.

14. Laimė ne turėti, bet nenorėti turėti.

15. Mes nesukursime taikos Žemėje, jei pirmiau nesukursime jos savo širdyje…