Gal tiesiog viskas keista, nes pagaliau pabėgau nuo E? (whew) Dieva ži, dar vienų tokių slėpynių su praeitimi nelaimėčiau. Aš pabėgu, pasislepiu o ji mane susiranda, kaskart ji rodos vis didesnė ir baugesnė, vis labiau pasiryžus mane sudraskyti į gabalėlius! Bet aš jai parodžiau iš kur kur kojos auga! ( ne , ne iš šiknos ).
Jos auga iš , iš va ten vaaa! 1:0 mano naudai. ( who's the man? who's the man?! i ask who's the man??!! Indrė is the man! ) Iškišau liežuvį pamaskatavau jai prieš nosį ir įšokau į traukinį. Chė :)
Taaaip, manau jaučiuosi, kaip traukinyje su kup'ė kamūrkėmis. Kiekvienas kup'ė vis su kitais žmonėmis, su skrtingais muzikos atgarsiais, su skirtingai plakančiomis širdelėmis..ir skirtingais norais.
Ir tai yra viskas, tik tiek. Tik tiek mane skiria nuo kito žmogaus. Vadinam tai individualumu.Cha. Individualumas šlykštu. Individualai yra tie, kurie šypsosi kitaip nei įprasta.
aš įrodysiu! :
1. Šypsausi aš. Plačiai plačiai!
3. Deividuuuukas šypsosi išskirtiniškai.;o
4. Paulius nesišypso. Jis vėlgi atiduoda šią garbę Deividuuuukui.;o
.
Taigi, maliau maliau ir išmaliau tiek - kad, mes skiriamės tik šypsniais. Kiekvienas šypsnis vis slepia kažką, kas niekad neišlenda pro tylos sienas.Kiekvienas šypt - reiškia vis atskirą idėją apie žmogų/daigtą/gyvūną/skaitalą.
Aš ir dabar šypsaus, nė pati nesuvokdama kodėl.
Šypt. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą