Na, ką , anketa į savanoriavimą Roko naktyse užpildyta!
Pakūriau, žinoma, bet nedaug.
NEŽMONIŠKAI NORIU.
2011 m. gegužės 30 d., pirmadienis
2011 m. gegužės 27 d., penktadienis
2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis
Black Flowers.
Daug čia visko vyksta. Sėdžiu kaip pabučiuota. ( O realiai, katik susimasčiau, kad blyn kokius tris mėnesius ir nebučiuota.. pamiršiu kaip tai daryti! :DD ). O šiaip bilietai į R!RE festivalį jau pas mane! Džiaugiuosi, nes pigus, bet gera muzika turėtų būti. Tipo N-18, tikiuosi, kad praslysiu kaip nooors. Jei ne tai prie tvorelės ir pasedėsiu :DD Ne, šiaip jeigu nepraslysiu, tai ble, nezjbs bus tikrai. Bet tikiuosi, vis dėlto į festivalius retai varau, tegu Dievas užmeta akį mano kampan ir tepadaro šią vasarą gerą! Ne tokią kaip praeita - nuo vieno tūso iki kito, apmokymai, darbas ir vėl tūsai. Šią vasarą noriu padaryt ką nors gero. Ir padarysiu, tikrai! :)
Pas mus dabar ,,skustagalvių" karštligė. Visi bernai pradėjo skustis galvas plikai..O jau vien Birželio 1-ąją žinau kad dar 15 bachūrų ,,pakeis plaukuosenas" ;D. Ir aš noriu , blem įsivaizduoju kaip zjbs, eini nekaršta, 2 kg iškart minus nuo viso svorio.. mmm.
Aš keičiuosi.
Pastebi žmonės tai, labai pastebi, o gaila.
Ir kas gailiausia, kai tik viskas prasidėjo, E2 visą tai matė, sakė, o aš va netikėjau. Galvoju, pačiam kažkas ne tep. O dabar visai gaila, kad su E2 nebebendraujam. Pastatys mane atostogos ant kojų. Ir vėl plačia šypsena vaikščiosiu ir nepyksiu, kai mane mokykloje mane aplaisto vandeniu. Aušra sakė, kad suaugau, ir tieisog išaugau iš to vaikiškumo. Čia štoli vėl rūkyt reik pradėt, kad vaikiškumo kampą pagaučiau? Kažkaip nebedomina tūsai visokie, nebedomina nei rūkymas, nei čiulpinukai nebedomina. Laikotarpis kai viską keičiu, siūnuos, neprisiverčiu mokintis ir velniai žino iš ko, bet atsirado noras savanoriauti.
Atgaaal biškį ir :
JĖĖĖĖĖ jau dabar noriu rinktis drabužiuuus į festą. Per jonines bus birželio 24-26 dienomis.:D Dar birželio 10-12 būsiu prie jūros, o 17-20 vilniuje. Gastrolės prasideda. Ai vaaa ryt einu į Darbo Biržą, irvisai px, kad neturėčiau vasarą laiko dirbti. :DD nhvv,ekhvbekvjebkjbkAXBLN; VO.
Pas mus dabar ,,skustagalvių" karštligė. Visi bernai pradėjo skustis galvas plikai..O jau vien Birželio 1-ąją žinau kad dar 15 bachūrų ,,pakeis plaukuosenas" ;D. Ir aš noriu , blem įsivaizduoju kaip zjbs, eini nekaršta, 2 kg iškart minus nuo viso svorio.. mmm.
Aš keičiuosi.
Pastebi žmonės tai, labai pastebi, o gaila.
Ir kas gailiausia, kai tik viskas prasidėjo, E2 visą tai matė, sakė, o aš va netikėjau. Galvoju, pačiam kažkas ne tep. O dabar visai gaila, kad su E2 nebebendraujam. Pastatys mane atostogos ant kojų. Ir vėl plačia šypsena vaikščiosiu ir nepyksiu, kai mane mokykloje mane aplaisto vandeniu. Aušra sakė, kad suaugau, ir tieisog išaugau iš to vaikiškumo. Čia štoli vėl rūkyt reik pradėt, kad vaikiškumo kampą pagaučiau? Kažkaip nebedomina tūsai visokie, nebedomina nei rūkymas, nei čiulpinukai nebedomina. Laikotarpis kai viską keičiu, siūnuos, neprisiverčiu mokintis ir velniai žino iš ko, bet atsirado noras savanoriauti.
Atgaaal biškį ir :
JĖĖĖĖĖ jau dabar noriu rinktis drabužiuuus į festą. Per jonines bus birželio 24-26 dienomis.:D Dar birželio 10-12 būsiu prie jūros, o 17-20 vilniuje. Gastrolės prasideda. Ai vaaa ryt einu į Darbo Biržą, irvisai px, kad neturėčiau vasarą laiko dirbti. :DD nhvv,ekhvbekvjebkjbkAXBLN; VO.
Bilietukai bilietukai bilietukaaaai.;B
2011 m. gegužės 23 d., pirmadienis
In your face.
Oii , per savaitę tiek daug susikaupė.. Vajė.
Pradėkim nuo ,,savanoriavimo". Jie daug savanoriavo, daugiau nei pusė labai daug sušiko po savanoriavimo veikloje, šiko net tie, iš kurių nesitikėjai, kad šiks. Mano nuomone, buvo per duag tų ,,organizatorių" nes realiai darbo nebuvo tiek duag, kiek norėjau, kad būtų ir kas be ko balaganas, turėjom apie 15 ,,organizatorių" realiai dirbo 10, o reikėjo tik kokių 5. Kartais nesupratau, kokio velnio elektreniečiai kaikurie ėjo ,,savanoriaut"? Kad būtų prilipdyta gražesnė etiketė ,,aš gera, aš savanoris" ? Jei pasigirsdavo klausimai - ,, ilgai dar čia reikės sedėti?", o bloguose rašoma ..Jazau, kaip man patiko, laikas neprailgo nė minutės.." Ačiū Dievui tokie buvo tik vienas du savanoriai, o kas liečia kitų miestų savanorius - tai jie nuostabūs. Geri, druagiški, savotiškai gražūs, ir tikrai labai džiaugėsi, kad savanoriavo. Dievaži, matosi net jų veiduose tai.
Man ir pačiai buvo suteikta galimybę savanoriauti, ir atsikratyti viso savanoriavimo, bet kažkas iš vidaus taip ,,neeee, beto pamokos praleistos..". Manau, kad tiesiog nenorėjau tos savanorio etiketės. Ir gerai, kad nenorėjau, nes elimentarus pavizdys :
Trys iš dešimties pasižadėjo Jonukui, kad jį aplankys kiekvieną dieną. O neaplankė jo jau 3 dienas, aplankiau Vienintelė aš, kuri nieko nežadėjo ir nė nebuvo pas tą Jonuką.
Jonukas - tai vaikas 3 m. iš Elektrėnų vaikų globos namų. Gulėjo VISIŠKAI VIENAS palatoje, pas kurį net auklėtojos nesugebėdavo užeiti aplankyti, visiškai px buvo ant jo..Jokių žaislų jam negalima, net pieštukų negalima, ar mašinytės, ar minkšto žaislo! Absurdas, vieną 3 metukų vaiką palatoje paguldyti ir palikti likimo valiai. Bet va nuo užvakar jis turėjo draugą, Deimantuką iš Beižonių globos namų, irgi 3 metukų! O paradoksas tame, kad šian ryte Jonuką paleido, tai dabar Deimantukas liko vienas palatoje, kuriam sulaukti auklėtojų ar kokio nors vapšė dėmesio yra išvis beviltiška. Visgi net ne iš Elektrėnų o iš Beižonių, tai vienintelis dėmesys kurį jis gauna, tai gauna iš manęs. 6 valandas per dieną, tiek tegaliu jam atiduoti, sėdim abu pučiam burbukus piešiam ir paskui abu verkiam. Šian kažkas atsitiko man, vakar taip nebuvo. Aš jau sakau apie 8 val, kad man reikia eiti namo , tas tik apsiverkė per sekundę, tai pati drebėt pradėjau ir paislikau dar valandai su viršum.. Paksui kai tikrai reikėjo eiti, jau pridariau viską kad tik neverktų, net atsistojo jis ant lovytės , kad matytų pro langą, apėjau lanką, kad tik išėjus laukan jam pamojuočiau, ir mojavau, kaip jūrų žvaigždė atrodžiau, šokinėjau mojavau mojavau mojavau jam, jis žiūrėjo į mane ir apsiverkė. Paėjau porą metrų ir aš apsiblioviau. Niekada neturėjau šiltų santykių su tėvais, bet tai ką matau tame vaike..mane tiesiog žudo. O dar jo dantukai priekiniai supuvę, nors ir valgo jis daug viską normaliai. Šypsosi kaip arbūžėlis toks, mielas, ramus, nors prie širdies glausk. O dar kai į mane atsiremia jis, ar apseilioja maikę bežaisdamas išvis širdelė man virpa, nroiu tokį namo parsinešti.
O šiaip, grįžtant prie savanoriavimo, tai 6dienį, jau po koncerto, belaukian afterparčio neatlaikiau, tieisog padariu visią ko reikėjo apsisukau ir nuėjau namo. Trys savaitės darbo. Gal dėl to? Buvo baaaisiai sunku kažkaip, norėjau tik pareiti namo ir nieko nematyti. Nelaukiau afterparčio , pačio įdomiausio dalyko, ir išvis pastebėjau, kad nebedomina manęs tie visokie ,,einam atsigert alaus", ,,ryt tūsas pas ją, varom". Jokio išliekamojo efekto. VIS dažniau renkuosi gerą draugą/ tieisog pašnekovą ir atokią pievą su šalto mineralinio buteliuku ir mėtiniu slimu. Tad ėjau, susimasčiau netyčia apie praeitį, jau vidui kažkas tokio, kad gerklę užemė ir praeinu, ir vaikinukas kažkoks :
-Ėėė , turi parukyt?
- Oiii, tikrai ne. ( Tikrai neturėjau, būčiau pavaišinus, cigarečių vaišinime esu viiiisiškai negobši. Be gailesčio duodu)
- Šian labai gražiai atrodai..
- Ačiū. ( Keista, vaikinukas, blondinas, džinsai kažkokia maikė, basas malonus, bet kojos vis juda mano tolyn ir tolyyyn)
- Tai gal numeriuką duosi?
- Kiek tau?
-16
- iš kokios mokyklos?
- iš jaunymkės.
ir tada jau taip pooozna, galvoju jokių numeriukų, va iš jaunymkės man pasako, kad gražiai atrodau. Na iš jaunymkės tai iš jaunymkės, gal tingi eit į pamokas ar ką, matosi kad tikrai neprasigėręs.
- ne, žinok neduosiu numerio
- kodėl?
- nes ne iš tos mokyklos, iš kurios turėtum būti. ( jau per 20 metrų nuo jo, jis riktėli)
- Gaila.. išmetė mane praitais metais iš Ąžuolkės.
Ir priduria tokiu ale ,,aš tuoi viską paaiškinsiu ir tave sužavėsiu " balseliu:
- Matyt blogas berniukas buvau..
- Matyt, kad ir kaip bebūtų galėjai į Versmę eiti :)
- Tai o jeigu būčiau iš kitos šūlios tai būtum davus numerį?
- Būčiau.
-Blemba, gaila...
aš jau per 40 metrų nuo jo.. jis vis dar rikteli:
- O gal... vis dar
aš atsisuku, galvoju, na susitosiu, tebunie paisšnekam, šūdinas mintis prasklaidys gal. Tas taip :
-Ai, ne , nieko. Gražiai šian atrodei, gero kelio namo :)
Šyptelėjau ir nuėjau.
Nežinau, kažkaip gaila man to vaikinuko.
O pati save keliu vis aukščiau ir aukščiau, naujų dalykų vis išmokstu. Pastoviai prisperku sau per didelių drabužių, nes velnias, bet jie būna labai gražūs! Paskui sėdžiu 5 valandas, siaurinu.. Ir šykart buvo ne išeitis. Nusipirkau sijoną. Gėlėtą, už pitaką. achujenai gražus, bet iki pat žemės ir platus. Mes turime siuvimo mašiną, bet kadangi mano ir mamos santykia yra ne švelnūs ir neartimi, tai ji neikap laiko man neatrasdavo pamokinti. Šian atrado, nes nebuvo jai treniruotės. Taigi - išmokau naudotis siuvimo mašina! Nieko blatno, sudėtinga siūlus atitakyti, sumausyti, o visa kita - lengva. Tad šiandienos dviejų valandų darbas buvo - susitvarkiau sijoną. Pasidariau iki kelių, susisiaurinau, apsispiuvau.. Jaučiuosi gerai. O kas negerai, kad man nebepatinka tai, kokia esu. Mažai šypsenos ir linksmumo, daugiau rimties, dažnai bendraamžių kalbos atrodo neįdomios, neberandu kalbos su žmonėmis ilgiau nei porai valandų.. Čia kas su bendraamžiais liečiasi. Noriu darbo darbo darbo, kad viską pamiršti, nes vasara ateinaaaaaa. Spaudimas iš visur, ir kartu iš niekur.
Va ble ir prirašiau.
Pradėkim nuo ,,savanoriavimo". Jie daug savanoriavo, daugiau nei pusė labai daug sušiko po savanoriavimo veikloje, šiko net tie, iš kurių nesitikėjai, kad šiks. Mano nuomone, buvo per duag tų ,,organizatorių" nes realiai darbo nebuvo tiek duag, kiek norėjau, kad būtų ir kas be ko balaganas, turėjom apie 15 ,,organizatorių" realiai dirbo 10, o reikėjo tik kokių 5. Kartais nesupratau, kokio velnio elektreniečiai kaikurie ėjo ,,savanoriaut"? Kad būtų prilipdyta gražesnė etiketė ,,aš gera, aš savanoris" ? Jei pasigirsdavo klausimai - ,, ilgai dar čia reikės sedėti?", o bloguose rašoma ..Jazau, kaip man patiko, laikas neprailgo nė minutės.." Ačiū Dievui tokie buvo tik vienas du savanoriai, o kas liečia kitų miestų savanorius - tai jie nuostabūs. Geri, druagiški, savotiškai gražūs, ir tikrai labai džiaugėsi, kad savanoriavo. Dievaži, matosi net jų veiduose tai.
Man ir pačiai buvo suteikta galimybę savanoriauti, ir atsikratyti viso savanoriavimo, bet kažkas iš vidaus taip ,,neeee, beto pamokos praleistos..". Manau, kad tiesiog nenorėjau tos savanorio etiketės. Ir gerai, kad nenorėjau, nes elimentarus pavizdys :
Trys iš dešimties pasižadėjo Jonukui, kad jį aplankys kiekvieną dieną. O neaplankė jo jau 3 dienas, aplankiau Vienintelė aš, kuri nieko nežadėjo ir nė nebuvo pas tą Jonuką.
Jonukas - tai vaikas 3 m. iš Elektrėnų vaikų globos namų. Gulėjo VISIŠKAI VIENAS palatoje, pas kurį net auklėtojos nesugebėdavo užeiti aplankyti, visiškai px buvo ant jo..Jokių žaislų jam negalima, net pieštukų negalima, ar mašinytės, ar minkšto žaislo! Absurdas, vieną 3 metukų vaiką palatoje paguldyti ir palikti likimo valiai. Bet va nuo užvakar jis turėjo draugą, Deimantuką iš Beižonių globos namų, irgi 3 metukų! O paradoksas tame, kad šian ryte Jonuką paleido, tai dabar Deimantukas liko vienas palatoje, kuriam sulaukti auklėtojų ar kokio nors vapšė dėmesio yra išvis beviltiška. Visgi net ne iš Elektrėnų o iš Beižonių, tai vienintelis dėmesys kurį jis gauna, tai gauna iš manęs. 6 valandas per dieną, tiek tegaliu jam atiduoti, sėdim abu pučiam burbukus piešiam ir paskui abu verkiam. Šian kažkas atsitiko man, vakar taip nebuvo. Aš jau sakau apie 8 val, kad man reikia eiti namo , tas tik apsiverkė per sekundę, tai pati drebėt pradėjau ir paislikau dar valandai su viršum.. Paksui kai tikrai reikėjo eiti, jau pridariau viską kad tik neverktų, net atsistojo jis ant lovytės , kad matytų pro langą, apėjau lanką, kad tik išėjus laukan jam pamojuočiau, ir mojavau, kaip jūrų žvaigždė atrodžiau, šokinėjau mojavau mojavau mojavau jam, jis žiūrėjo į mane ir apsiverkė. Paėjau porą metrų ir aš apsiblioviau. Niekada neturėjau šiltų santykių su tėvais, bet tai ką matau tame vaike..mane tiesiog žudo. O dar jo dantukai priekiniai supuvę, nors ir valgo jis daug viską normaliai. Šypsosi kaip arbūžėlis toks, mielas, ramus, nors prie širdies glausk. O dar kai į mane atsiremia jis, ar apseilioja maikę bežaisdamas išvis širdelė man virpa, nroiu tokį namo parsinešti.
O šiaip, grįžtant prie savanoriavimo, tai 6dienį, jau po koncerto, belaukian afterparčio neatlaikiau, tieisog padariu visią ko reikėjo apsisukau ir nuėjau namo. Trys savaitės darbo. Gal dėl to? Buvo baaaisiai sunku kažkaip, norėjau tik pareiti namo ir nieko nematyti. Nelaukiau afterparčio , pačio įdomiausio dalyko, ir išvis pastebėjau, kad nebedomina manęs tie visokie ,,einam atsigert alaus", ,,ryt tūsas pas ją, varom". Jokio išliekamojo efekto. VIS dažniau renkuosi gerą draugą/ tieisog pašnekovą ir atokią pievą su šalto mineralinio buteliuku ir mėtiniu slimu. Tad ėjau, susimasčiau netyčia apie praeitį, jau vidui kažkas tokio, kad gerklę užemė ir praeinu, ir vaikinukas kažkoks :
-Ėėė , turi parukyt?
- Oiii, tikrai ne. ( Tikrai neturėjau, būčiau pavaišinus, cigarečių vaišinime esu viiiisiškai negobši. Be gailesčio duodu)
- Šian labai gražiai atrodai..
- Ačiū. ( Keista, vaikinukas, blondinas, džinsai kažkokia maikė, basas malonus, bet kojos vis juda mano tolyn ir tolyyyn)
- Tai gal numeriuką duosi?
- Kiek tau?
-16
- iš kokios mokyklos?
- iš jaunymkės.
ir tada jau taip pooozna, galvoju jokių numeriukų, va iš jaunymkės man pasako, kad gražiai atrodau. Na iš jaunymkės tai iš jaunymkės, gal tingi eit į pamokas ar ką, matosi kad tikrai neprasigėręs.
- ne, žinok neduosiu numerio
- kodėl?
- nes ne iš tos mokyklos, iš kurios turėtum būti. ( jau per 20 metrų nuo jo, jis riktėli)
- Gaila.. išmetė mane praitais metais iš Ąžuolkės.
Ir priduria tokiu ale ,,aš tuoi viską paaiškinsiu ir tave sužavėsiu " balseliu:
- Matyt blogas berniukas buvau..
- Matyt, kad ir kaip bebūtų galėjai į Versmę eiti :)
- Tai o jeigu būčiau iš kitos šūlios tai būtum davus numerį?
- Būčiau.
-Blemba, gaila...
aš jau per 40 metrų nuo jo.. jis vis dar rikteli:
- O gal... vis dar
aš atsisuku, galvoju, na susitosiu, tebunie paisšnekam, šūdinas mintis prasklaidys gal. Tas taip :
-Ai, ne , nieko. Gražiai šian atrodei, gero kelio namo :)
Šyptelėjau ir nuėjau.
Nežinau, kažkaip gaila man to vaikinuko.
O pati save keliu vis aukščiau ir aukščiau, naujų dalykų vis išmokstu. Pastoviai prisperku sau per didelių drabužių, nes velnias, bet jie būna labai gražūs! Paskui sėdžiu 5 valandas, siaurinu.. Ir šykart buvo ne išeitis. Nusipirkau sijoną. Gėlėtą, už pitaką. achujenai gražus, bet iki pat žemės ir platus. Mes turime siuvimo mašiną, bet kadangi mano ir mamos santykia yra ne švelnūs ir neartimi, tai ji neikap laiko man neatrasdavo pamokinti. Šian atrado, nes nebuvo jai treniruotės. Taigi - išmokau naudotis siuvimo mašina! Nieko blatno, sudėtinga siūlus atitakyti, sumausyti, o visa kita - lengva. Tad šiandienos dviejų valandų darbas buvo - susitvarkiau sijoną. Pasidariau iki kelių, susisiaurinau, apsispiuvau.. Jaučiuosi gerai. O kas negerai, kad man nebepatinka tai, kokia esu. Mažai šypsenos ir linksmumo, daugiau rimties, dažnai bendraamžių kalbos atrodo neįdomios, neberandu kalbos su žmonėmis ilgiau nei porai valandų.. Čia kas su bendraamžiais liečiasi. Noriu darbo darbo darbo, kad viską pamiršti, nes vasara ateinaaaaaa. Spaudimas iš visur, ir kartu iš niekur.
Va ble ir prirašiau.
2011 m. gegužės 17 d., antradienis
activity
Pagaunu taip save jau kokį pusmetį. Taip ko nors nenoriu ir pati savęs pradedu klausinėti kodėl nenoriu, ir pasitaikė čia žmogus po kojom. Buvo brangus, bet taip gavosi..ir turėjau tokias galimybes jį susitkti. Ir žengdamas kas žingsnį žvalgiausi, ar netyčia jo nėra kažkur netoli. Pamatyčiau tiesiai į krūmus, ar į kanalizacijos angą..Užkankinau save klausimu ir supratau..kad aš bijau.
Įsigijau žmonių baimę.
Labai didelę ir manau stiprią baimę.
Tamsi bedugnė atrodo dabar dauk jaukesnė, nei žmonių veidai kasdieniniame gyvenime. Minio, o vdruk ten gali būti ..na juk gali būt ten tas žmogus? Gali..
Kaip ir paranoja, bet kada tik turiu progą einu vis ta pačia gatve, susitikti bijau, bet išsižadėti - negaliu.
Įsigijau žmonių baimę.
Labai didelę ir manau stiprią baimę.
Tamsi bedugnė atrodo dabar dauk jaukesnė, nei žmonių veidai kasdieniniame gyvenime. Minio, o vdruk ten gali būti ..na juk gali būt ten tas žmogus? Gali..
Kaip ir paranoja, bet kada tik turiu progą einu vis ta pačia gatve, susitikti bijau, bet išsižadėti - negaliu.
jtrjkk
Nu kaaa, užsiknisau darbuose. LMP DAR DIDESNĖ PAREIGOS ir viskas ant mano pečių gula, jazau.. net baisu pagalvoti, o dar ir EJS kuruoja dabar o dar sesmetropabaiga, tai darbo netrūksta.
Hmm, vakarykštę diena. Visa Kaune buvo vos gryžau po 5 min su EJS savanoriais vaikščiojau žaidžiau bėgiojau ir filmavau. Parėjus namo kibau į nd, tada sumontavau filmukus, ir sudariau savanorių dienorašty, kuriame aišku viską ir rašiau ką jie parašė man ant popieriaus :D
rezultatai ;
blogas - savanoriodienorastis.blogspot.com
video, apskritai aks yra ta EJS? :
Video, ką vakar susukau :
prirašiau šian straipsnių viiisko viisko. :D O dar dabar įmesiu video, kur nepavykę kadrai, Nes nors apsiverk iš juoko ar iš nevilties, mes kol nufilmavom tą gerą, nufilmavom 18 blogų video :D Vienas iš linksmesnių :D
jėjėjė.
Hmm, vakarykštę diena. Visa Kaune buvo vos gryžau po 5 min su EJS savanoriais vaikščiojau žaidžiau bėgiojau ir filmavau. Parėjus namo kibau į nd, tada sumontavau filmukus, ir sudariau savanorių dienorašty, kuriame aišku viską ir rašiau ką jie parašė man ant popieriaus :D
rezultatai ;
blogas - savanoriodienorastis.blogspot.com
video, apskritai aks yra ta EJS? :
Video, ką vakar susukau :
prirašiau šian straipsnių viiisko viisko. :D O dar dabar įmesiu video, kur nepavykę kadrai, Nes nors apsiverk iš juoko ar iš nevilties, mes kol nufilmavom tą gerą, nufilmavom 18 blogų video :D Vienas iš linksmesnių :D
jėjėjė.
2011 m. gegužės 14 d., šeštadienis
Savaitės
Tai va visgi apie tai kur aats dvi savaites buvau? 1 sav. LMP ( foto neturiu ), bet tai tokia institucija kuri pretenduojama į ,, Aukščiausią Lietuvos Mokinių Instituciją", o kolkas, tai vadinama Lietuvos Mokinių Parlamentu. Nuo visų visų Elektrėnų - esu vienintelė atrinkta. Tai į mano ,,valdžias" įeina ir Vievis, Pastrevys ir viskas viskas kas įeina į savivaldybę.
Sutinko mūsų 96 į vieną vietą, išklausėm daaaug paskaitų, į savo galvą kišom viską kas mums sakoma ir svarbiausia mintis - mes esame tie, kurie gali daryti beveik viską, esamet tie žmonės kurie keis 2 metus Lietuvos mokinių gyvenimą. Esame atsakingi už savo veiksmus, ir viskas viskas bus taip - kaip mes normie kad būtų. Nėra kažkokio,,direktoriaus" kuris mums sakys daryk tą ir daryk aną, viską turėsim daryti patys, ir į seimo posėdžius turėsime varyti patys, dabar stovime - ant savo kojyčių. Jokių dėdžių kurie pavedžios nėra.
Esu Kultūros komiteto pavaduotoja ( ryt berots ir pirmininke patapsiu)
ir dar esu Vilniaus apskrities pirmininko pavaduotoja. ( jei ryt patampu pirmininke - atsisakysiu šių pareigų ).
Didelės pareigos, a? Diiidelės. ir smagios! :D darbo bus kaip prik*kota, bet vardan Lietuvių ir savo malonumo.
Jaučiausi savo teprėje - nemiegotos naktys, pavargę veidai, išsekę organizmai ir suvokimas, kad viskas , nebegali daugiau žaisti.Metas paūgėti :)
ps. mes turime tiesioginį ryšį su Seimu, kas ir labai gerai.
Antroji savaitė - Suvirantoje ( Suomijos miestas ) ir Alajarvi mieste ( irgi Suomija ) oiiiiiiiiiiiiiiiii, relaksas. Daug žmonių, kultūrų naujų, daug naujų žodžių ir daug naujų potyrių, daug naujų susipažinimų ir dar daugiau susierzinimų, daug paklusnumo, klausymosi ir apgailestavimų! Jatau, kai pažiūrėjau į mūsų šalies kultūrą ir į kitų šalių, tai tiek skiriasi. Yra ir gerų ir blogųdalykų, vienas iš blogesnių dalykų - tai, kad mes į mokytojus kreipaimės Jūs, Pavardėmis..o ten mokytojas ir mokinys - yra draugas! Kreipiasi vardais, elgiasi kaip draugai.. ir man taip keista.. ;o Taip pavydu, norėtūsi, kad ir pas mus tep būtų, tai dabar LMP vienas iš tikslų bus ir - skatinti struktūrinį dialogą tarp mokinio ir mokytojo.
Suomijoje bernai lediniai, TIKRAI :D Ir visi tokie draugiški, ir jiems taaaip patiko Lietuviai, kad šią vasarą sulauksim svečių iš Suomijos Elektrėnuose, nors ir projektas užsidarė, o kas dar smagiau? O gi tai, kad tik 2 žmonės iš projekto buvusio, o kiti 3-4 iš aplinkinių. Tiesiog jie priėjo ir susipažino ( jie mokiniai ) beje trys bernai ir viena pana ant plauko :D Apskritai, buvo labai smagu :)
Sutinko mūsų 96 į vieną vietą, išklausėm daaaug paskaitų, į savo galvą kišom viską kas mums sakoma ir svarbiausia mintis - mes esame tie, kurie gali daryti beveik viską, esamet tie žmonės kurie keis 2 metus Lietuvos mokinių gyvenimą. Esame atsakingi už savo veiksmus, ir viskas viskas bus taip - kaip mes normie kad būtų. Nėra kažkokio,,direktoriaus" kuris mums sakys daryk tą ir daryk aną, viską turėsim daryti patys, ir į seimo posėdžius turėsime varyti patys, dabar stovime - ant savo kojyčių. Jokių dėdžių kurie pavedžios nėra.
Esu Kultūros komiteto pavaduotoja ( ryt berots ir pirmininke patapsiu)
ir dar esu Vilniaus apskrities pirmininko pavaduotoja. ( jei ryt patampu pirmininke - atsisakysiu šių pareigų ).
Didelės pareigos, a? Diiidelės. ir smagios! :D darbo bus kaip prik*kota, bet vardan Lietuvių ir savo malonumo.
Jaučiausi savo teprėje - nemiegotos naktys, pavargę veidai, išsekę organizmai ir suvokimas, kad viskas , nebegali daugiau žaisti.Metas paūgėti :)
ps. mes turime tiesioginį ryšį su Seimu, kas ir labai gerai.
Antroji savaitė - Suvirantoje ( Suomijos miestas ) ir Alajarvi mieste ( irgi Suomija ) oiiiiiiiiiiiiiiiii, relaksas. Daug žmonių, kultūrų naujų, daug naujų žodžių ir daug naujų potyrių, daug naujų susipažinimų ir dar daugiau susierzinimų, daug paklusnumo, klausymosi ir apgailestavimų! Jatau, kai pažiūrėjau į mūsų šalies kultūrą ir į kitų šalių, tai tiek skiriasi. Yra ir gerų ir blogųdalykų, vienas iš blogesnių dalykų - tai, kad mes į mokytojus kreipaimės Jūs, Pavardėmis..o ten mokytojas ir mokinys - yra draugas! Kreipiasi vardais, elgiasi kaip draugai.. ir man taip keista.. ;o Taip pavydu, norėtūsi, kad ir pas mus tep būtų, tai dabar LMP vienas iš tikslų bus ir - skatinti struktūrinį dialogą tarp mokinio ir mokytojo.
Suomijoje bernai lediniai, TIKRAI :D Ir visi tokie draugiški, ir jiems taaaip patiko Lietuviai, kad šią vasarą sulauksim svečių iš Suomijos Elektrėnuose, nors ir projektas užsidarė, o kas dar smagiau? O gi tai, kad tik 2 žmonės iš projekto buvusio, o kiti 3-4 iš aplinkinių. Tiesiog jie priėjo ir susipažino ( jie mokiniai ) beje trys bernai ir viena pana ant plauko :D Apskritai, buvo labai smagu :)
Hellmut Reis ir Ieva Vyšniauskaitė
Vakarai Suvirantoje. Foto daryta apie 12 val nakties. Ten tamsu būna tik 1-2 val nuo 2-3val. nakties. :D
Komandiniai žaidimai :) Kiekvienoje grupėje 7 žmonės, po vieną iš kiekvienos šalies :)
Kaikas ir pažvejot spėjo. Ant lieptelio dauguma vakarų praleista :)
Rossa, Ieva, Aš, Tilla. Rossa ir Tilla - draugės, tikros draugės. Net tikresnės nei kaikurios Lietuvoje. Visada šalia, visada padeda, yra apie ką pašnekėti, ir svarbiausia - iš jų sklinda begalinė šilmua man.
Po saunos! Ją turėjome 4 dienas iš 6 :)
Fernando - vyras turintis 1 cm ilgio nagučius, kalbantis kaip gėjus, elgaisi kaip panelė ir visvien yra žmogus mylintis moteris.Vienu žodžiu - Italas. :D
O pabaigai, vienas iš meliesnių dlaykų :
Hellmut Reiss - Now sund starts to shine again.
Thank you for the fotos. Taht must be a big work!"
Indrė Janvičiūtė - no, it was about 10 minutes 
Hellmut Reiss - not really. OK you are confirm in BC!
FB ... sorryIn the last night before
you left, I recoknice, that you put a blanket on Anneli. Some time later, I felt that somebody cofered me too. I think it was you?!
Indrė Janvičiūtė - Oww soo sweet!
I miss you both, really , maby not now, becouse i have seen you before 3 days, but i think after week i will want to came back to suviranta
You see, you and anelli and Anneli's husband ( i dont remember his name ) ant Frederic, are soo good teachers, we don't have like this in lithuania
Our techer is like am..
Not our friend.
But in yours country, you and other is like you are friend with your students
it's very good. I'm disapoiinted that, In lithuania is not like this
16:46
Hellmut Reiss - You are so attentive.
moment i am phoning J
Indrė Janvičiūtė - ok :D
:D Hellmutas - tai ats stambus vyrukas, vyras visas jau, pražilęs, Austras.Bet su juo prašnekėta visa naktis iki nusmigimo Suvirantoje, ir tesiam savo pašnekesius FB. Geras mokytojas :)
Dar buvo paminėta Anneli , mokyta, be proto gera druagiška, mėgstanti apsikabinti, bet jokiu būdu ne ,,padlyza" žinanti savo vertę ir mėgstanti pastatyti kitus į jų vietą. :)
2011 m. gegužės 13 d., penktadienis
Nafik
Kreipiuosi į tave, motule gamta, ar į tave, ponaiti, sėdintį ten viršui.
Jeigu tu davei man stiprybės ištverti du metus tai, tai kodėl dabar atimi visas jėgas? Čia tipo, užteks, stovėk Indre pati ant kojų? Ot ir nestovėsiu! Slysta man viskas, slyyyysta! Tvirtumą pakeičia savęs niekinimas, rankos kaip lietus - randasi vis labiau link žemės.
Šian lijo, ir man tas padaras kairėje krūtinės pusėje vis kažko judėjo, atrodo trepsėjo savo mažomis kojytėmis, isteriškai verkė rėkdamas : ,, aš noriu atgal, ATGAAAAL! " ir staigūs, žaibiški smūgiai iš viršuaus pasiekė jį. Kaip elektros šokas įdegino skylutes vis su tais pačiai žodžiais : ,,pati kalta" ..
Mes, su motule gamta, esame panašios.
Būname linksmos, šviečiame kitiems, rodom ką turim ir leidžiam daryti su mumis ką norim.. bet, kartais mes pykstam. Labai.
Kartais mes irgi verkiam, na ji šiektiek dažniau nei aš, bet kai reikia pykti..susivienijam. Apsiniaukiam ir šikam gyvenimus kitiem. Kartais atrandam kelią į ramybę, ir jis tikrai būna kaip vaivorykšte klotas.
Blemba, blemba, blemba! Šūdinai nu, dabar suprasti, kad nežinau ar pasukau ten - kur turėjau eiti. Ar geru keliu einu, ar išvis to noriu!
O abejonės kilo prieš porą svaaičių. Kai stiprios rankos mane paleido, sakydamos , kad yra kai kas svarbiau.
Kad laikas susiimti, nors nė nebuvo pradėta atsipalaiduoti.
Matyt tos stiprios rankos, kurios mane prilaikė pastaruosius tris mėnesius ( minimum) jautėsi kitaip.
Shit happens.
Jeigu tu davei man stiprybės ištverti du metus tai, tai kodėl dabar atimi visas jėgas? Čia tipo, užteks, stovėk Indre pati ant kojų? Ot ir nestovėsiu! Slysta man viskas, slyyyysta! Tvirtumą pakeičia savęs niekinimas, rankos kaip lietus - randasi vis labiau link žemės.
Šian lijo, ir man tas padaras kairėje krūtinės pusėje vis kažko judėjo, atrodo trepsėjo savo mažomis kojytėmis, isteriškai verkė rėkdamas : ,, aš noriu atgal, ATGAAAAL! " ir staigūs, žaibiški smūgiai iš viršuaus pasiekė jį. Kaip elektros šokas įdegino skylutes vis su tais pačiai žodžiais : ,,pati kalta" ..
Mes, su motule gamta, esame panašios.
Būname linksmos, šviečiame kitiems, rodom ką turim ir leidžiam daryti su mumis ką norim.. bet, kartais mes pykstam. Labai.
Kartais mes irgi verkiam, na ji šiektiek dažniau nei aš, bet kai reikia pykti..susivienijam. Apsiniaukiam ir šikam gyvenimus kitiem. Kartais atrandam kelią į ramybę, ir jis tikrai būna kaip vaivorykšte klotas.
Blemba, blemba, blemba! Šūdinai nu, dabar suprasti, kad nežinau ar pasukau ten - kur turėjau eiti. Ar geru keliu einu, ar išvis to noriu!
O abejonės kilo prieš porą svaaičių. Kai stiprios rankos mane paleido, sakydamos , kad yra kai kas svarbiau.
Kad laikas susiimti, nors nė nebuvo pradėta atsipalaiduoti.
Matyt tos stiprios rankos, kurios mane prilaikė pastaruosius tris mėnesius ( minimum) jautėsi kitaip.
Shit happens.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)