2011 m. gegužės 23 d., pirmadienis

In your face.

Oii , per savaitę tiek daug susikaupė.. Vajė.

Pradėkim nuo ,,savanoriavimo". Jie daug savanoriavo, daugiau nei pusė labai daug sušiko po savanoriavimo veikloje, šiko net tie, iš kurių nesitikėjai, kad šiks. Mano nuomone, buvo per duag tų ,,organizatorių" nes realiai darbo nebuvo tiek duag, kiek norėjau, kad būtų ir kas be ko balaganas, turėjom apie 15 ,,organizatorių" realiai dirbo 10, o reikėjo tik kokių 5.  Kartais nesupratau, kokio velnio elektreniečiai kaikurie ėjo ,,savanoriaut"? Kad būtų prilipdyta gražesnė etiketė ,,aš gera, aš savanoris" ? Jei pasigirsdavo klausimai - ,, ilgai dar čia reikės sedėti?", o bloguose rašoma ..Jazau, kaip man patiko, laikas neprailgo nė minutės.."  Ačiū Dievui tokie buvo tik vienas du savanoriai, o kas liečia kitų miestų savanorius - tai jie nuostabūs.  Geri, druagiški, savotiškai gražūs, ir tikrai labai džiaugėsi, kad savanoriavo. Dievaži, matosi net jų veiduose tai.
Man ir pačiai buvo suteikta galimybę savanoriauti, ir atsikratyti viso savanoriavimo, bet kažkas iš vidaus taip ,,neeee, beto pamokos praleistos..". Manau, kad tiesiog nenorėjau tos savanorio etiketės. Ir gerai, kad nenorėjau, nes elimentarus pavizdys :
 Trys iš dešimties pasižadėjo Jonukui, kad jį aplankys kiekvieną dieną. O neaplankė jo jau 3 dienas, aplankiau Vienintelė aš, kuri nieko nežadėjo ir nė nebuvo pas tą Jonuką.
Jonukas - tai vaikas 3 m. iš Elektrėnų vaikų globos namų. Gulėjo VISIŠKAI VIENAS palatoje, pas kurį net auklėtojos nesugebėdavo užeiti aplankyti, visiškai px buvo ant jo..Jokių žaislų jam negalima, net pieštukų negalima, ar mašinytės, ar minkšto žaislo! Absurdas, vieną 3 metukų vaiką palatoje paguldyti ir palikti likimo valiai. Bet va nuo užvakar jis turėjo draugą, Deimantuką iš Beižonių globos namų,  irgi 3 metukų! O paradoksas tame, kad šian ryte Jonuką paleido, tai dabar Deimantukas liko vienas palatoje, kuriam sulaukti auklėtojų ar kokio nors vapšė dėmesio yra išvis beviltiška. Visgi net ne iš Elektrėnų o iš Beižonių, tai vienintelis dėmesys kurį jis gauna, tai gauna iš manęs. 6 valandas per dieną, tiek tegaliu jam atiduoti, sėdim abu pučiam burbukus piešiam ir paskui abu verkiam. Šian kažkas atsitiko man, vakar taip nebuvo. Aš jau sakau apie 8 val, kad man reikia eiti namo , tas tik apsiverkė per sekundę, tai pati drebėt pradėjau ir paislikau dar valandai su viršum.. Paksui kai tikrai reikėjo eiti, jau pridariau viską kad tik neverktų, net atsistojo jis ant lovytės , kad matytų pro langą, apėjau lanką, kad tik išėjus laukan jam pamojuočiau, ir mojavau, kaip jūrų žvaigždė atrodžiau, šokinėjau mojavau mojavau mojavau jam, jis žiūrėjo į mane ir apsiverkė. Paėjau porą metrų ir aš apsiblioviau. Niekada neturėjau šiltų santykių su tėvais, bet tai ką matau tame vaike..mane tiesiog žudo. O dar jo dantukai priekiniai supuvę, nors ir valgo jis daug viską normaliai. Šypsosi kaip arbūžėlis toks, mielas, ramus, nors prie širdies glausk. O dar kai į mane atsiremia jis, ar apseilioja maikę bežaisdamas išvis širdelė man virpa, nroiu tokį namo parsinešti.
O šiaip, grįžtant prie savanoriavimo, tai 6dienį, jau po koncerto, belaukian afterparčio neatlaikiau, tieisog padariu visią ko reikėjo apsisukau ir nuėjau namo. Trys savaitės darbo. Gal dėl to? Buvo baaaisiai sunku kažkaip, norėjau tik pareiti namo ir nieko nematyti. Nelaukiau afterparčio , pačio įdomiausio dalyko, ir išvis pastebėjau, kad nebedomina manęs tie visokie ,,einam atsigert alaus", ,,ryt tūsas pas ją, varom". Jokio išliekamojo efekto. VIS dažniau renkuosi gerą draugą/ tieisog pašnekovą ir atokią pievą su šalto mineralinio buteliuku ir mėtiniu slimu. Tad ėjau, susimasčiau netyčia apie praeitį, jau vidui kažkas tokio, kad gerklę užemė ir praeinu, ir vaikinukas kažkoks :
-Ėėė , turi parukyt?
- Oiii, tikrai ne. ( Tikrai neturėjau, būčiau pavaišinus, cigarečių vaišinime esu viiiisiškai negobši. Be gailesčio duodu)
- Šian labai gražiai atrodai..
- Ačiū. ( Keista, vaikinukas, blondinas, džinsai kažkokia maikė, basas malonus, bet kojos vis juda mano tolyn ir tolyyyn)
- Tai gal numeriuką duosi?
- Kiek tau?
-16
- iš kokios mokyklos?
- iš jaunymkės.
ir tada jau taip pooozna, galvoju jokių numeriukų, va iš jaunymkės man pasako, kad gražiai atrodau. Na iš jaunymkės tai iš jaunymkės, gal tingi eit į pamokas ar ką,  matosi kad tikrai neprasigėręs.
- ne, žinok neduosiu numerio
- kodėl?
- nes ne iš tos mokyklos, iš kurios turėtum būti. ( jau per 20 metrų nuo jo, jis riktėli)
- Gaila.. išmetė mane praitais metais iš Ąžuolkės.
Ir priduria tokiu ale ,,aš tuoi viską paaiškinsiu ir tave sužavėsiu " balseliu:
- Matyt blogas berniukas buvau..
- Matyt, kad ir kaip bebūtų galėjai į Versmę eiti :)
- Tai o jeigu būčiau iš kitos šūlios tai būtum davus numerį?
- Būčiau.
-Blemba, gaila...
 aš jau per 40 metrų nuo jo.. jis vis dar rikteli:
- O gal... vis dar
 aš atsisuku, galvoju, na susitosiu, tebunie paisšnekam, šūdinas mintis prasklaidys gal. Tas taip :
-Ai, ne , nieko. Gražiai šian atrodei, gero kelio namo :)
Šyptelėjau ir nuėjau.

Nežinau, kažkaip gaila man to vaikinuko.
 O pati save keliu vis aukščiau ir aukščiau, naujų dalykų vis išmokstu. Pastoviai prisperku sau per didelių drabužių, nes velnias, bet jie būna labai gražūs! Paskui sėdžiu 5 valandas, siaurinu.. Ir šykart buvo ne išeitis. Nusipirkau sijoną. Gėlėtą, už pitaką. achujenai gražus, bet iki pat žemės ir platus. Mes turime siuvimo mašiną, bet kadangi mano ir mamos santykia yra ne švelnūs ir neartimi, tai ji neikap laiko man neatrasdavo pamokinti. Šian atrado, nes nebuvo jai treniruotės. Taigi - išmokau naudotis siuvimo mašina! Nieko blatno, sudėtinga siūlus atitakyti, sumausyti, o visa kita - lengva. Tad šiandienos dviejų valandų darbas buvo - susitvarkiau sijoną. Pasidariau iki kelių, susisiaurinau, apsispiuvau.. Jaučiuosi gerai. O kas negerai, kad  man nebepatinka tai, kokia esu. Mažai šypsenos ir linksmumo, daugiau rimties, dažnai bendraamžių kalbos atrodo neįdomios, neberandu kalbos su žmonėmis ilgiau nei porai valandų.. Čia kas su bendraamžiais liečiasi. Noriu darbo darbo darbo, kad viską pamiršti, nes vasara ateinaaaaaa. Spaudimas iš visur, ir kartu iš niekur.

Va ble ir prirašiau.

1 komentaras:

  1. Šaunuolė, kad gyveni ir elgiesi ne dėl etikečių, o iš idėjos! Atvaryk į Vilniųųųų, aš Tavęs pasiilouuuu

    AtsakytiPanaikinti