Baisiausia yra tame, kad aš visur ją jaučiu..
Ji yra bet kuriame žmoguje, bet kuriame namų kamputyje, ji yra.. Visur.
Tai mano praeitis.
Plieniniais kumščiais suspaudusi mane laiko, kartas nuo karo pakrato, vis neleidžianti pamiršti, to kas kadais buvo taip brangu!
Primena, kad atidaviau visą save, ir reikia tai branginti..Perša mintį, kad niekada daugiau gyvenime taip neatsiduosiu į kito žmogaus rankas.
Palieku užnugarį kaskart prisiminus, kad mes niekada nenustosime tyliai mylėti tų, kuriuos kadais mylėjom taip garsiai.
Neatleistina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą