Apgaubti vėjo pečiai
Atlaiko krušas negandų
Liepos ir vėjai mojuoja plačiai
Aš prigludus prie tavo pečių.
Vėjas mus taršė ir mėtė
Kaip akmenis išdykusio vaiko
O rankos , vijūnais apsuptos
Ašaras nuo skruosto vis brauko.
Pievom pakvipę namai
Pažadus tarp gijų suslapsto
Audros numylėtais pečiais
Juokiuosi juoku žlugusio vaiko.
Nuleidžiu akis.
Uždarau mūs meilės duris.
Paėmusi raktus
Po vyšnia slaptai užkasu.
Lai žydi vyšnios, kaip žydėjo mūsų meilė!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą