Breath.

Pagaliau, ji atvažiavo. Kai ji čia, šalia manęs, kvėpuot darosi lengviau, viską išsiskundžiu, pasijuokiu su Ja. Ji, man tarsi meditacija, visiškas autas, kažkoks ramus gamtos kampelis. Taip noriu ją supažindinti su M. ir su E. ir su V. Kad ryškiau pamatytų tai, ką aš matau. Kad jai lengviau būtų mane suprasti, suprasti ką aš jiems jaučiu, ir ką juose matau! Kai ji šalia, pradedu suprasti, kad ir kaip bemylėčiau Lietuvą, man čia galbūt nevieta. Aš save čia pražudysiu. Pasakojau jai apie šaulius, ir pati bepasakodama supratau, kad blyn, kokį stiprų aš užnugarį turiu! Ir koks geras sprendimas, buvo įstoti į šią organizaciją.

Su ja, visas skausmas sumažėja per pus. Su ja ir džiaugsmas padvigubėja. 

Iš jos aš ir išmoksiu, nebijoti vienatvės. 

Taip, kaip ji pati tai išmoko.

Tiksliau, išmoksiu atrasti save.

Nes nepaprastai pavydu, kai ji žino kokia yra, moka valdyti savo emocijas. Net iš šalies matosi, kad ji žino, kas yra šiandien, o ateitis jai nesvarbi.

,,Yesterday is history. Tomorrow is mystery. Today is a gift."