Kažkokia nuostalgija kybo ore.
,,Vėjas laukinis suvelia plaukus
Bet nebepabunda, jau miegantis laukas
Raganos švilpia, kviesdamos velnią
Bet vėjas stipresnis, pabaigą skelbia
Užpučia žvakę, atvėręs bedugnę
Jis taip išmėgina saugančius ugnį
Vėjas beprotis, vėjas beribis
Liūdesio draugas pilnas gyvybės
Pilnas dvėjonių, pilnas vienatvės
Lenkiantis lietų į grindiunį gatvės
JO veriantis balsas, per tuštumą juodą."
Ruduo.
(širdelė)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą