Būčiau nustojus, bet b-day atkėlė, tai kažkuo reikėjo užsiimti, neprisiverčiau daryti tai, kas reikia, todėl į galvą lindo mintys. Klišė. Atsiprašant, lochų lochė, nuoširdžiai sakau. Su ja kariauju hm.. nuo 8 klasės, vadinasi 8, 9, 10, 11, 12.. - 5 metai. Vėlgi šian užėjo laikas, kai turėjom viena kitą apvaryt. Ir apsivarėm, oi kaip apsivarėm. Ji man tekštelėjo, kad esu per daug pasipūtusi, ale per daug nemandagiai bendrauju su susaugusiais. Aš jai skau ,,Palaukit, su jumis nemandagiai, o su katra mokytoja elgiuosi ,,nemandagiai" ? " , ji mostelėjo rankomis tipo ,,pati žinai". Sakė, galvoju per daug gerai apie save, einu per kitų galvas, kad aš gyvenime susitinku tik su palankiais žmonėmis, kai bus blogi - aš nesusitvarkysiu ir žiūrėdama tiesiai į akis išdrožė - ,,niekada nemačiau tavęs susijaudinusios" . Aišku, aš atrėžiau, kad taip ir turi būti, kad skirtingai, savo gyvenime turėjau tiek daug blogai nusitekusių žmonių, kad užsiauginau skūrą. Ir atrodo pasibaigė viskas.. Bet aš nežinau kodėl, bet bet bet.. mane tai paveikė. Sėdžiu ir galvoju WTF?! Galvoju apie žmogų, kurio nė su rugsėjo pirmąja nesveikinau ir nesveikinsiu, nei atsisveikinsiu per paskutinį skambutį. Per daug apie save gerai galvoju.. pasakė ir dar pridūrė, ,,ką tu pasiekei? Maximos stipendiją, Adamkienė ranką tau spaudė?". Ir vėl WTF?! Prie ko čia ta stipendija.. Dieva ži, kad ji žinotų, kokia aš sau griežta esu, kokią kritiką žeriu sau, kai suklystu... Kokia skaudi ta kritika būna.Kaip nemoku sau atleisti.
Bet, ji mane mato, kaip atlapaširdę, kovojanti už savo teises ir kietą žmogų. Todėl bandau daryt išvadas, kad tiems, kurių nepažįstu, irgi taip atrodau, o tai visai gerai. Tebunie pakėlus smakrą, nei žemai nuleidus galvą tylėti.
O kas pažįsta.. Tam galvoju, kad turėtų būti sunku mane suprasti ir matyti. Iš šono ,,pasikėlusią" iš vidaus viskam , išskyrus sau, atlaidi ir na.. aš žinau kokia esu. Jie irgi žino.
Tikiuosi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą