Net jei tai baimė sapnuoti. (whew)
Šian G gimtaaaadienis, nežinau ką apsirengti. Beje, šian ryte atsikėliau kai ridikėlis. Jokių ligų, na tik nosis, o ir bėrimas praėjo ir net temperatūros nebuvo! Dabar nė nesimatuosiu. Bijau, kad bus, todėl nenoriu to žinoti :DD
Ryt kompoziciją sakysim ąžuolyne, gan smagios mano eilutės:
,, Aš lauksiu tavęs kaip lėdonešio
Kai lytys poška ir gūra
Kaip pirmo griaustinio pavasarį
Kaip laukia upė ištvinus
Susitikimo su jūra..
Aš lauksiu..
Kai medžių ir krūmų viršūnės apsunks nuo žiedynų gausos
Ir žolės nusvirs nuo rytmetinės rasos
Aš lauksiu.. "
Šiaip susiradau tekstą, kurį noriu sakyti per skaitovus, bet gimė kita idėja, kurią bus žiauriai sunku generuot, nes jos nepriims spėju. ,,Šauliai" ale rimta organizacija, tipo kariai, ir tratata, tai kaip kompozicijos ir nelabai dera.. Bet manau, per sausio tryliktąją būtų labai gražu jei mes padarytume kompoziciją. Ne tą tokią meninę, bet tokią nuoširdžią, kažkiek sukarinta, sudisciplinuota. Partizanų tekstų susiieškotume, kokių 5 šaulių užtektų. Jau maždaug įsivaizduoju kaip viskas atrodytų. Visų pirma tai labai gražiai pasirodytume, o tiksliau įrodytume, kad mums rūpi Lietuva, kad esam patriotai. Antra tais tekstais primintume mokiniams ir kitiems, kaip buvo sunkiai kovota, kad gautume tą Laisvę, ir visgi kokia brangi ji mums yra ar nors turėtų būti. O trečia, dauguma partizanų rašė, ar eiles ar išgyvenimus, tai patiems būtų geriau įsijausti į tą kailį ir, aišku atmintinai išmoktas tekstas pasiliks atminty, tad egzamine bus ką cituoti. Bet kaip jau sakiau, čia labai jau rimti pas mus, ir abejoju ar sutiks, tingės mokytis ir pan.. Tad teks pasipatenkinti skaitovų konkurse.
Sakyti, nesakyti, skayti, nesakyti jiems. Štai kur klausimas :D
Jau galėtų mokykloje šildymą pajungti, žiauuuriiiiaiiiii šalta kolidoriuose.
Laukiu vakaro, jaudinuosi be proto. Taip senai nematytas žmogus, o ir naujų žmonių krūvos. O aš nė išgert negalėsiu, nes susporinau, kad iki lapkričio 1 d. nė lašelio.
Cool bro. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą