Antroji partija, berots.
Kaip Dievai širdžių stygomis grojo.
JIE. Kiek kuklūs, kiek geri, kiek lievi bebūtų, visvien norėtūsi rašyti iš didžiosios raidės JIE. Ne taip, kaip anksčiau. Šykart viskas kitaip, tiesa? Pamenu prasidėjo, dar praeitą rudenį, ir aš klausiau, ką jis joje pamatė.. Man prireikė beveik metų, kad pamatyčiau tai, ką mato Jis. Ji švelni, ji neturi principų, ji atsakinga, ji nepasiduodanti, bet naglai ir nekovojanti. Ji plaukia pasroviui, ir sugeba tą srovę pasukti sava linke. Ji ta iš ,,good girl club" bet su ,,wicked mind inside". O jis manau turi dideles rankas, kurios Jos nepaleidžia. Jis visada užsidegęs, visada pagalvojantis į priekį, primenantis 80'ūjų metų džentelmenus. Ir tai kas būna, kai juos matai drauge.. Tai lyg vaivorykštės teikiamas džiaugsmas vaikui. Jos nebėr ant žemės, jo taip pat. Kažkur savam pasauly užsisklendę, kažką panosy beburbantys ir vienas kitam atrodo be galo įdomūs. Akimis vienas kitą tyrinėja, kojytėm maskatuoja ir šypsosi, net kalbėdami apie mirusį vorą. Jie vis dar elgiasi taip, lyg būtų vienas kitą pamatę duok Dieve antrą kartą. Ir visos mes jau pripratom, kad jis jai darosis bene svarbesnis už mus visas. Visad parlydi jau jis, eina į lauką jis, ir šiaip, visur jis. Žinot ką tai reiškia? Vis stipresnius jausmus jam! Ir džiaugiamės tuo, nes kiekvienam reikia patirti meilę! Kaip dainuojama ,, At first You just have to feel love, then you can die. Or die toogether ".
JIE. ką bepridurt? Jie gražūs, jie faini, jie bebaigiantys įsimylėti, jie kaip cepelinai, po vieną nevalgomi ir kiekvieną kart vis lauki, kada juos pamatysi savo akiratyje, na nors užuosi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą