Viva la Lenkija!

Sakyčiau KĄ TU.  Bet aii, kažkaip neklausiu, nes matyt nerūpi. Katik dašlo kad praleidau savo paskutiniąją rugsėjo pirmąją. Ir dar ne bet kur, o Lenkijoje :D Gaila, kažkiek. Na bet paguoda gal bus tokia, kad turėjau dar vienuolika rugsėjo pirmūjų, ir jos būdavo ne šventė, o galvos skausmas ką apsirengti ir ką čia veikt vakare jei tūsint nenori. Bet visgi, paskutinė rugsėjo pirmoji savo suole praleista. Paguoda ta, kad pro langą nerealų vaizdą matau. Rimtai, kalnai nuostabūs ir ryt pagaliau varysim į Zakopaniją, į kaaaalnuuuus. Tiksliau - Į Tatrus. Turkai jau spėjo prišnekėt kokia aš graži ir tatata, iš pradžių imė juokas, o paskui jau patapo visai malonu. Nu ką jau ką, bet meilintis tai moka. :D Nosys jų didesnės už juos pačius ir visi tokie kaip meškučiai. Tik pastūmk, tik pasakyk, ir viskas bus tavo. Batus nuavinėjo. Labai jau norėjo kojas nupraust, sakau nejuokaukit, vienas pribėgo sako, mes taip pagerbiam moteris. Tai aš pražvengiau, kol batus nuiminėjo :D Kiekvieną kojos pirštuką ištraukė atsargiai. :D Šiaip, sutikau Ukrainietį Dimą, kuris be galo protingas ir naujų filosofijų išradom abu. Armėnės negražios, bet labai gražiai šoka. Nu o lenkai.. kaip lenkai.:D Lietuviai smagūs.
Krūva naujų žaidimų.
Ai smagu.
Neturiu ką pasakyt.
Pasiilgau brolio.