2011 m. rugsėjo 7 d., trečiadienis

Viva La Lenkija eta Rugsėjis.

Dieva ži kiek keliauta. Para! Traukiniais, autobusais, mašinomis.. Užtat, tas jausmas kai stovi ir matai savo   miestą, stovi ant LIETUVIŠKOS žemelės. Rūkas pakilęs, tarsi baudė už mintį gyventi ne Lietuvoje.Atrodo pavargau, bet  vos  išsimaudžiau išėjau į mokyklą. Pažiūrėt, kas kur ką kaip, eina šikt kiek devintokų privisoooo! Jazau, kada taip mokykla tartėjo nepamenu? Geras jausmas, kai įžengi ir girdi, kaip ji ATGYJA. Ir apskritai, tas jausmas, VISKAS baigiu mokyklą. Paskutiniai mano pasispardymai. Paskutiniai prezidentavimo metai, per kuriuos uiii kiek planų turiu ką pakeisti. Tvarka bus! :D Net matematikoje buvo malonu sedėti, kad ir apie kokias mes ten išvestines bekalbėtume.Žiūriu į savo klasiokus, nu ir blyn, vaikai! Aš ir aš ir tokia. O va beliko 8 mėnesiai, ir pati žengsiu pirmuosius žingsnius nuo tėvų sprando.
Aš toookia didelė.
Galva sukasi nuo nemiego.
Už 4 val išeinu kašio transleacijos rengt. Nu šykart ne aš rengsiu, bet prisidėsiu, nes kaip sakiau, tik šian ryte 7 val grįžau į Elektrėnus. Ale visvien, jau tradicija :)



P.s man labai nepatinka, kai tavo šešėlis stovi už manęs.
Prieik.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą