Ai, dar. Draugas pasiūlė knygų seriją, sakė perskaitęs išmoko valdyti savo sapnus. Na tris perskaitė ir pirmąją pakopą jau be problemų įvykdo - kai būna sapne matai save ir galvoji, kur eiti, sakė kad jau pats gali save valdyti, jei sapnais nueitum į kairę tai gali save nuvesti į dešinę. Įdomu visai. Pasakiau jam, kad nenoriu, man patinka sapnuoti, patinka nežinoti ką sapnuoju, tai magiška! O kai pradėsiu save valdyti, bus mechaniška, nebe taip.. stebuklinga, kažkas nerealaus matyti tokius stiprius vaizdinius, ryškius pojūčius, net viską užuosti ir jausti. Kaip antras pasaulis, matyt todėl labai mėgstu miegoti, man tai bene svarbiausias gyvenime rodiklis - gerai išsimiegoti. Sapnai tarsi narkotikas man. Bet dabar.. vis labiau apie tai galvojant, susimastau ar nevertėtų vis dėl to pasiimti tų knygų? Nes puikiai žinau kur eičiau.. Žinau ko ieškočiau.. Ir kur praleisčiau visą laiką. Glėbyje su Tavimi.
Nes ne visada pasiseka tai sapnuoti, o kai pabusdavai.. praleisdavai dvi/tris/keturias pamokas, jei tik pavyksta staigiai užsimerkti ir toliau tęsti savo sapną.
Tai vienintelis kelias liesti tave, kvepuoti tave, bučiuoti ir mylėti tave. Tiesiog vėl būti su tavimi.
Vienintelis kelias nepaisyti tų kilometrų, vienintelė išeitis 10 valandų per parą jaustis pačiai...svarbiausiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą