Tfu tfu tfu, tuos šaulius per kairį petį!
Keistas jausmas, kai ruošiesi kovai, kurioje žinai, kad būsi sutriuškintas.Kad ir kokie svarūs bebūtų argumentai. Tiesa jie gali būti ir neteisingi, bet, kas parašyta lape juoda ant balto jau nebepakeisi. Bet visvien, ruošiesi iš visų jėgų, o v druk, kažkas pasikeis? Toks jausmas, kad užvedžiau karo mašiną. [ o jei atvirai, atsibodus girdėti, kai kiti šneka už nugaros (stumia ant vadų), o kai reikia šnekėti visi dingsta! Rezga planus kaip čia ką pašalinti, ir reikalauja daugiau, nei patys duoda :,, jūs šnekėkit drąsiai", man gimė noras pažaisti atviromis kortomis. ]
Nieko. Išsiaiškinsiu. Ar man ten vieta, ar ne, galbūt per daug idealistiškai žiūrėjau į ,,antrąją šeimą". Arba aš pasitrauksiu, arba sulauksiu pasikeitimų. Reik dabar drąsint, kad ir kiti šnekėtų. Kad nebūtų skypėj private ,,Indre , aš tave palaikau", o kai viskas spresis, no words.
Trečiadienis parodys, kas draugai, o kas tik lindo į šikną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą