Sou

Anksčiau laikas be R neatrodydavo toks baisybiškai ilgas. O dabar einu iš proto ir bandau susivokti, kokia proga :
a ) be proto pasiilgau R. Nubučiuočiau. Visur.
b ) Egzaminai, po 3 dienų anglų.. ir nieko nesimokau. Neprisiverčiu. Vimdo. VISKAS.
c ) stresuoju namie, dėl vasaros, dirbsiu nedirbsiu, kas te žino. Stpsiu neįstosiu, matysiu šunį ar ne.

Ir matyt atsakymas bus abc. Kaip jungtinis berniukų ąžuoliukų choras, kiekviena raidė taip viena prie kitos prilipusios, kad nė negalėtum išsirinkti katra gražesnė. Vietoje mokslų persimečiau ant kaspinukų darybos. Pasidariau 3 + 1 Deimantei dovanų. Labai norėjo, tai visai netikėtai padariau jai ir padovanojau. Apsipatenkinau pamačius jos plačias akis ir mikčiojimą. Tiek tereikia iki laimės blyksnio, ėėėėt kad su R taip paprasta būtų. Su juo taip neįmanoma. Susitari pasikalbėti tik kelias minutes ir žiū į pamoką nenuėjai, o jei vakare tai 3 valandos, 4 valandos vietoje pusvalandžio..  Norisi dar dar ir dar. Neduok Dieve dar ir pamatau. Galiu atsisveikinti su savo dienos darbais. Dabar pastarasis sėdi šikną įkišęs į kažkokią konferenciją. Laimės jam , kad iš akademijos paspruko, o man... Galvojau pasimokysiu, mažiau su juo pabendrausiu, tipo laiko bus,  nifiga. Liūdesį skandinu facebooke, bloguose ir valgyje. OSOM. Sužinotų - nušautų. Nors.. nee pradžioje pagirtų kaspinukus ir ,,telepatiškai" papūstų mano rankas. Mat nuo super glū ir adatų pirštai labiau panašūs į vištos nagus nei į mergaitiškas rankas. Tfu tfu tfu , Indre, susimk!