Aš taip vis pagalvoju, o kas jeigu dings tie kurie mane pažįsti nuluptą?
Su kuo aš tada rūkysiu? Ir dalinsiuos nuoskaudomis? Kada pradėsiu juoktis ir dalintis džiaugsmo spinduliais?
Ir tie draugai, kas jie? Ar tai tie, su kuriais 12 metų atsedėjau mokyklos suole? Ar tai tie kuriuos teko pažinti per šiuos metus? Kiek iš visos šitos begalės atsisijos, ar jau jie atsisijojo ir čia yra viskas?
Kaip reiktų kvėpuoti be jo?
Lietus vėl plauna mano langines. Atbėgantis ruduo lenkia prie nuostalgijos, prie anti_aviantiūrų, prie ramybės, prie slėpimosi po kaldra. Ir čia ne metafora. Tikrai labai smagu pasislėpti po kaldra.. Kaži kada baigiau tai daryti. Matyt senai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą