2014 m. vasario 1 d., šeštadienis

intro

Nežinau ar kada rašiau apie tai, bet apart intelektualių knygų ir filmų aš labai myliu ir tą paprastą popsą - Dear John , twilight saga filmus. Tikrai. Nors jie kritikos sulaukia daug, bet aš vis galvoju, ką juose matau, Mna šitie filmai nepabosta. Ir nesenai atradau tą aukso viduriuką, kuris man ir paaiškina, ko jie mane taip traukia.
Jie kalba apie meilę. O man kaip apsilaižiusiai romantikei tai pats tas. Kalba apie tokią idelaistišką meilę, ir santykius apie kokius aš galvoju.. ir tiesa pasakius bandau tai įgyvendinti. Manau, akd kažką labai panašus ir turiu, aukos dėl vienas kito, dėjimas daugtaškį po riebaus taško.. Meilė, jo, tikai ji nenugalima ir toooookia stipri, kad net ašarą nubraukt iš nuoširdumo galiu. Žinoma, ne tiek dramatiška ir verkšlenimo ne tiek, bet.. vis tik spėju, kad lygiuojuos nors ir netiesiogiai į popsinių filmų siužetus.  Kaži ar tai blogai.. Viliuosi, kad tinkamų vertybių pritaikymas sau iš bet kokio šaltinio yra teigiamas dalykas.
O aplink mane visi vis nutraukinėja santykius, vieni kaltina save, o kiti nemato savo trigrašio ir kaltina kitus, vieni bando pabėgti, kiti kalba apie šokimą nuo tilto. O dar ta kelionė į Budapšetą.. Kažkoks durdomas.Nei pati susikautp ties savo problemom galiu, nei kitiesm atsiduoti galiu.
Nemalonus šeštadienis.
P.s. taip, žiūrėsiu Dear John ir prieš miegant apkabinus savo vyrą uostysiu jo plaukus. Dievas mato, jis man brangiau už viską.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą