Man patinka. Kai jo pirštai liečiasi prie mano liemens, prie mano blauzdų, lėtai nuo kaklo slysdami žemyn
artėja prie širdies. Man patinka susivynioti į jo guolį ir snausti, kol girdžiu, kaip jis kviepuoja manimi.
Sako, kad aš labai kvepiu. Savimi. Kiek uosčiau save, nieko aš neužuodžiu. Nič nieko. Net muilo ar kondicionieriaus. O jis sako, kad dažnai pasiilgsta mano kvapo. Man patinka kaip lėtai yra bučiuojama mano nugara, kaip švelniai pastaroji yra glostoma, kaip jo ranka įstrigusi tarp mano plaukų visai neliūdi. Ji kaip tik, traukia arčiau savęs.Man patinka kai lūpoms susilietus nebesinori atitraukti jų, kaip milijardinis zoo parkas nubėga kūnu, kai rankos susiranda mylimojo kaklą ir meilės raštais išpaišo jį visą. Kai širdis daužosi tiesos akimirką, kaip širdis virpa, kai reikia kalbėti apie nutylimus dalykus. Man gera jį mylėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą