Aš bijau, aš kratausi tos minties, aš susitaikysiu, aš lauksiu, tik ne dabar. Pirma reikia išmokti vaikščioti prieš pradedant bėgioti.
Jis tyli, bet šypsosi, laabaai šypsosi.Daug labiau nei turėtų. Jo akys žiba vien nuo minties. Jis nenori laukti, tik man to nesako.
Išvada: labai gera matyti jį besišypsantį. Argi ne aviantiūra sakyti ,,Hop!" neperšokus duobės?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą